- rūkužė
- rū̃kužė (plg. vok. dial. Rauchhûs) sf. (1) Sg, rùkūžė (1) Kin 1. rūkykla: Pravėrus rūkužės duris, ugnis atsigauna Plng. Rū̃kužėje nuo dūmų beveik nutroškau Prk. Kaip tik nūsileido voras, šis sugavo, įleido į kiaulės pūslę ir pakabino į rukūžę TDrVII131(Prk). 2. dūminė pirkia: Rūkužẽlėj tokioj, kaip menkėms rūkyti, begyveną Plng.
Dictionary of the Lithuanian Language.